- užaugas
- ùžaugas sm. (1) DŽ, NdŽ, (3b) Nč, ū́žaugas (1) Lš 1. Rtn jaunas miškas: Neseniai iškirto, o dar̃ jau kokis ùžaugas Vs. Užaugè grybavau Mrc. Nėra labai geros žemės, tik toki ū́žaugai Lp. Metė kūgius tuosna užaugúosna Dbč. 2. Nč atžala, jaunas medelis: Nedidelis miškelis, dar tėra užaugaĩ Vrn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
